Jungties nosies principas

Įkišus laidą į jungties antgalio užspaudžiamąją movą, specialiomis presavimo replėmis veikiamas aukštas slėgis, sukeldamas vario (arba aliuminio) laidininko ir jungties antgalio vidinės sienelės plastinę deformaciją. Šio proceso metu kelios vielos gijos suspaudžiamos ir sujungiamos, o metalinė jungties antgalio sienelė yra „šalta“ ir sudaro sandarų metalo{1}}su -metalinį kontaktinį paviršių.

Ši jungtis nėra paprastas „užspaudimas“, o veikiau naudojamas slėgis, kad būtų sukurta daug mikroskopinių kontaktinių taškų kontaktinėje sąsajoje ir netgi vietinis „šalto suvirinimo efektas“ tarp metalų, žymiai sumažinantis kontakto atsparumą ir pagerinantis laidumo stabilumą. Tuo pačiu metu gofruotoji konstrukcija turi didelį tempimo stiprumą, neleidžia vielai atsilaisvinti veikiant vibracijai ar įtempimui.

Pagrindinį jungties antgalio principą galima apibendrinti taip: naudojant specializuotus įrankius valdomai gniuždymo jėgai generuoti, sukeliant nuolatinę plastinę laidininko ir gnybto deformaciją, taip sukuriant labai patikimą, mažos{0}}varža, vibracijai{1}}atsparią elektros jungtį. Pagrindinė jo funkcija yra užtikrinti laidžią jungtį tarp kabelio galo ir įrangos (pvz., gnybtų, šynų), sumažinant kontaktinį pasipriešinimą (paprastai reikalaujama, kad jis būtų mažesnis arba lygus 5 μΩ) užspaudžiant ir tvirtinant varžtais, užtikrinant saugų ir saugų sujungimą. Pagal nacionalinius laidų standartus, jungiant bendruosius laidus prie gnybtų, kabelių galuose turi būti naudojamos atitinkamos gnybtų jungtys; jei daugiagyslės varinės laidos yra didesnės nei 4 mm², prieš prijungiant reikia sumontuoti jungties antgalius. Tai dažniausiai naudojama pagrindinė medžiaga statybose, elektros įrenginiuose ir elektros jungtyse.